26.7.13

poezija of Alfonsas Nyka-Niliūnas

Naktį savo guolyje ieškojau to,
Kurį myli mano siela.
Ieškojau ir neradau.
Aš atsikelsiu ir išvaikščiosiu miestą,
Jo aikštes ir gatves,
Ieškodama to,
Kurį myli mano siela.
Aš jo ieškojau ir neradau.

Laukti. Laukti nežinant ko. Laukti visu kūnu virpant pavasario naktį. Laukti, susitikti ir išsiskirti – amžinai, nes kiekvienas išsiskyrimas yra amžinas.

Niekad neužmiršti, kad nėra lygybės ženklo tarp būti ir gyventi. (1951 Liepos 9)

Kartais aš galvoju, kad man nebereikia pasaulio...

Kiekvienas idealas yra fikcija...

Stendalis ragino būti pasiruošus visą naktį šokti, o rytą mirti kovos lauke. 

Vienatvė yra talentas, ir talentas yra vienatvė.

Lūkestis, kad dar kas nors atsitiks, ir baimė, kad gal jau nieko neatsitiks, - štai kas verčia mus tęsti vaidinimą... 

Aš norėčiau gyventi tūkstantį metų, kad tūkstantį metų galėčiau tave mylėti. 

Aš myliu žmones. Bet ... stengiuosi nuo jų laikytis kuo toliau. 

Tave mylėti tegalima iš tolo...

Man, if you gotta ask, you'll never know.

No comments: